ECO-ROBOTEERS: jaunimo kelionė į robotikos pasaulį

Išgirdus žodį “robotika” daugeliui prieš akis vaizduotėje iškyla vaizdiniai su skraidančiais dronais, automatinėmis gamyklų linijomis ar net futuristiniais humanoidais. Bet retas susimąsto, kad robotai – jau seniai mūsų kasdienybės dalis.

- Naudoji išmanųjį telefono pakrovėją, kuris puikiai žino tavo dienotvarkę? Robotika.

- Namuose turi dulkių siurblį-robotą, kuris valo kambarius, kol tu apsipirkinėji parduotuvėje? Robotika.

- Maisto užsakymo mobiliojoje programėlėje seki, kaip tavo užsakymo statusas pasikeitė iš „ruošiama“ į „jau pakeliui“? Vėlgi, robotika!

Robotika ne visada atrodo kaip robotas – ji gali būti nematoma, bet būtent ji daro mūsų pasaulį išmanesnį, patogesnį ir saugesnį.

Projektas „ECO-ROBOTEERS“ gimė iš idėjos ir poreikio leisti jaunuoliams susipažinti su šia sparčiai besivystančia technologija iš arti. Projekto tikslas buvo suteikti jiems galimybę patiems kurti, eksperimentuoti ir suprasti, kaip robotika gali būti pritaikoma pačiose įvairiausiose srityse: nuo inžinerijos iki ekologijos, nuo dizaino iki psichologijos.

Gegužės 12–21 dienomis Kaune vykusiuose jaunimo mainuose dalyvavo 32 jaunuoliai ir 4 grupių lyderiai iš Lietuvos, Italijos, Rumunijos ir Bulgarijos.

Pirmosiomis dienomis daug dėmesio skirta pažinčiai, komandos formavimui, kultūrų pristatymui bei susipažindinimui su „Erasmus+“ programa bei projekto tikslais.

Antrąją dieną dalyviai nėrė tiesiai į robotikos pasaulį – jie susipažino su šios technologijos istorija, pagrindiniais robotų tipais ir jų taikymu šiandieniniame pasaulyje. Jau antrąją diena, naudodami skaitmeninius įrankius, dayviai konstravo paprastus, tačiau jau veikiančius prototipus. Svarbi šios dienos tema buvo ir sisteminis mąstymas (angl. „system thinking“) – supratimas, kad robotika nėra izoliuotas įrenginys, o dalis daug didesnės sistemos, kur kiekvienas komponentas daro įtaką visumai.

Trečioji diena buvo skirta problemų sprendimui – tiek tiesiogine, tiek kūrybine prasme. Dalyviai diskutavo, kokius iššūkius norėtų spręsti savo robotais. Taip pat gilinosi į intrukcijų svarbą - kaip aiškiai ir logiškai išreikšti, ką ir kaip robotas turėtų daryti, kad būti įgyvendintos jam paskirtos užduotys. Šis procesas vyko su patyrusio fasilitatoriaus pagalba – jis ne tik padėjo struktūruoti darbą, bet ir palaipsniui suteikė dalyviams informaciją, metodikas ir įrankius, reikalingus sėkmingam prototipo vystymui. Tokiu būdu dalyviai galėjo kurti užtikrintai, bet ir savarankiškai.

Ketvirtąją dieną laukė vizitas į Robotikos Akademiją. Tai buvo proga pamatyti, kaip robotika veikia „realiame gyvenime“, susitikti su ekspertais ir pasikalbėti apie jų darbą, iššūkius ir sėkmės istorijas. Daugelis dalyvių pirmą kartą iš arti išvydo profesionaliai sukurtus robotus, kas suteikė dar daugiau įkvėpimo ir noro patobulinti pačių dalyvių kuriamus prototipus.

Penktąją mainų dieną, dalyviai buvo pakviesti trumpam atsitraukti nuo prototipų kūrimo ir pasikalbėti apie robotikos poveikį visuomenei. Dalyviai diskutavo apie etines dilemas: ar robotai atima žmonių darbus? Ar jie pažeidžia privatumą? Ar technologijos gali būti pavojingos, jei nėra tinkamai valdomos? Šie debatai lavino ne tik kritinį mąstymą, bet ir gebėjimą argumentuoti, išklausyti kito nuomonę ir suvokti, kad net pažangiausia technologija turi būti naudojama atsakingai.

Šeštoji mainų diena buvo skirta užbaigti prototipus ir ruoštis atvirai sukurtų prototipų parodai. Dalyviai koregavo techninius sprendimus, gludino dizainą, testavo funkcionalumą, o jau septintąją dieną mainų dieną, Kauno miesto bendruomenei duris atvėrė robotikos paroda, kurioje dalyviai pristatė savo sukurtus prototipus, pasidalino kūrimo procesu, iššūkiais ir tuo, ką išmoko. Dalyviai spinduliavo pasididžiavimu ir džiaugsmu – juk per vos kelias dienas jų idėjos virto realiais, veikiančiais sprendimais. Paroda buvo ne tik galimybė parodyti savo darbus, bet ir ugdyti kitus svarbius gebėjimus – organizuoti renginį bei viešai kalbėti apie savo idėjas ir dalintis pasiekimais su kitais.

Paskutinė mainų diena buvo skirta refleksijai. Dalyviai apžvelgė visą savo mokymosi kelią ir planavo, kaip įgytas žinias galėtų perduoti kitiems – savo klasės draugams, bendruomenėms ar šeimos nariams. Jie dalinosi kaip ši patirtis pakeitė jų požiūrį į technologijas ir galbūt net jų ateities planus, susijusius su studijų ir karjeros pasirinkimu.

Šie jaunimo mainai buvo kur kas daugiau nei tik techninės žinios. Tai buvo saugi erdvė, kurioje jauni žmonės galėjo ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą, savarankiškumą ir suprato, kad technologijos nėra skirtos tik tiems, kurie puikiai išmano matematiką ar programavimą. Šie mainai parodė, kad robotika – daugialypė sritis, kurioje susitinka techniniai įgūdžiai, kritinis mąstymas ir kūrybiškas problemų sprendimas. Dalyviams tai buvo galimybė ne tik išmokti, bet ir praktiškai pritaikyti įgytas žinias realiame kontekste.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos lėšomis.