„Back to Nature“ Portugalijoje: karštis, Atlanto vandenynas ir išėjimas iš komforto zonos
Trečiasis ir paskutinis „Back to Nature“ mobilumas Portugalijoje pakvietė jaunus žmones iš Lietuvos, Suomijos ir Portugalijos gamtą pažinti per judėjimą, nuotykius ir naujas patirtis. Atlanto vandenynas, kalvoti Sintra gamtos takai, saulėtos Cascais gatvės ir aktyvios komandinės užduotys tapo erdve mokytis, bendradarbiauti ir iš naujo atrasti buvimo lauke džiaugsmą. Šis mobilumas pratęsė projekto kelionę nuo Suomijos žiemos ir Lietuvos santykio su technologijomis iki šilto Pietų Europos klimato, kuriame gamta tapo pagrindine mokymosi aplinka.
10/12/20266 min read
Portugalijoje vykęs mobilumas tapo trečiuoju „Back to Nature“ projekto etapu. Po žiemos patirčių Suomijoje ir pavasarinio mobilumo Lietuvoje, dalyviai susitiko Portugalijoje, kur pagrindinis dėmesys buvo skirtas aktyviam laisvalaikiui, gamtos pažinimui, fizinei bei emocinei gerovei ir mokymuisi per tiesioginę patirtį. Lisabonos, Cascais ir Sintros aplinka suteikė galimybę išbandyti labai skirtingas veiklas – nuo banglenčių sporto iki žygių ir orientavimosi bei kūrybinių komandinių iššūkių.
Portugalijos mobilumas tapo savotišku kontrastu ankstesnėms projekto dalims. Suomijoje dalyviai mokėsi prisitaikyti prie šalčio, sniego ir trumpų dienų, Lietuvoje daugiausia dėmesio skyrė santykiui su technologijomis, o Portugalijoje gamta kvietė būti aktyviems, tyrinėti aplinką ir priimti šiltesnio klimato iššūkius. Pakrantė, vandenynas, kaitri saulė ir kalvotas reljefas sudarė sąlygas ne tik judėti, bet ir geriau suprasti, kaip skirtingos gamtinės sąlygos keičia mūsų patirtį lauke.
Pagrindinis mobilumo siekis buvo parodyti, kad aktyvus laikas gamtoje gali tapti prasminga alternatyva pasyviam laisvalaikiui prie ekranų. Veiklos buvo kuriamos taip, kad dalyviai ne tik fiziškai judėtų, bet ir mokytųsi priimti sprendimus, bendradarbiauti, atpažinti savo ribas bei prisitaikyti prie aplinkos. Gamta funkcionavo kaip mokymosi erdvė.
Viena pirmųjų veiklų buvo banglenčių sportas Atlanto vandenyne. Dalyviams tai buvo galimybė išbandyti veiklą, su kuria daugelis anksčiau nebuvo susidūrę. Užsiėmimas prasidėjo saugumo instruktažu, apšilimu ir pagrindinių technikų pristatymu, o vėliau dalyviai persikėlė į vandenį ir mokėsi išlaikyti pusiausvyrą, irkluoti bei atsistoti ant lentos.
Banglenčių sportas reikalavo ne tik fizinių pastangų, bet ir gebėjimo priimti tai, ko negalima visiškai kontroliuoti. Bangos, vėjas ir vandens sąlygos nuolat keitėsi, todėl dalyviai turėjo sekti instruktoriaus nurodymus, stebėti aplinką ir mokytis tinkamai pasirinkti, kada bandyti dar kartą, o kada sustoti. Ši veikla tapo puikiu pavyzdžiu, kaip išėjimas iš komforto zonos gali būti derinamas su atsakingu savo ribų vertinimu.
Banglenčių patirtis taip pat sustiprino ryšį su Atlanto vandenynu. Buvimas vandenyje privertė dalyvius kitaip pajusti gamtinę aplinką – ne tik ją stebėti iš šalies, bet tiesiogiai reaguoti į jos judėjimą. Balansas, koordinacija, fizinis nuovargis ir nuolatinis bandymas iš naujo suteikė veiklai žaismingumo, tačiau kartu pareikalavo kantrybės ir atkaklumo.
Kita veikla „Active Challenges – Discovering Cascais“, kuriai naudota „Actionbound“ programėlė. Dalyviai dirbo tarptautinėse komandose ir tyrinėjo Cascais atlikdami įvairias fizines, kūrybines bei orientavimosi užduotis. Maršrutas skatino ne tiesiog vaikščioti po miestą, bet atidžiau stebėti aplinką, atrasti vietos kultūrą, reaguoti į skirtingas situacijas ir kartu priimti sprendimus. Technologija šioje veikloje buvo naudojama kaip įrankis, padedantis žmonėms daugiau judėti ir tyrinėti realią aplinką.
Ši patirtis taip pat parodė, kad skaitmeniniai įrankiai ir buvimas gamtoje nebūtinai turi vienas kitam prieštarauti. Žemėlapiai, navigacija, užduočių programėlės ir informacijos paieška gali padėti žmogui geriau pažinti aplinką, kai technologijos naudojamos sąmoningai ir konkrečiam tikslui. Tokia perspektyva buvo svarbi visam „Back to Nature“ projektui – ne visiškai atsisakyti technologijų, o išmokti jas naudoti kaip priemonę prasmingai veiklai.
Vienu pagrindinių Portugalijos mobilumo iššūkių tapo žygis Sintra-Cascais gamtos parke. Maršrutas prasidėjo Almoçageme ir vedė Praia da Adraga, Praia da Ursa bei Cabo da Roca kryptimi. Kelių valandų žygis apjungė fizinį aktyvumą, pakrantės kraštovaizdžių pažinimą ir praktinį mokymąsi gamtoje. Dalyviai turėjo prisitaikyti prie karščio, nelygaus reljefo, statesnių pakilimų ir nusileidimų bei skirtingo grupės tempo.
Žygis tapo ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu iššūkiu. Kai kuriuose maršruto taškuose buvo ribotas interneto ryšys, todėl dalyviai turėjo labiau pasikliauti navigacija, komandos nariais ir iš anksto pasiruoštu maršrutu. Patirtis priminė, kaip svarbu prieš ilgesnį išėjimą į gamtą įvertinti savo fizines galimybes, pasirūpinti pakankamu vandens ir maisto kiekiu, apsauga nuo saulės bei tinkama apranga. Taip pat išryškėjo skirtingas žmonių tempas ir poreikis gerbti savo bei kitų ribas.
Žygio metu ypatingą reikšmę įgavo komandinis palaikymas ir lyderystė. Dalyviai turėjo stebėti vieni kitus, padėti tiems, kuriems buvo sunkiau, prisitaikyti prie bendro tempo ir kartu spręsti iškilusias situacijas. Gamtoje ne visada galima kontroliuoti oro sąlygas, reljefą ar savo energijos lygį, todėl veikla tapo praktine pamoka apie lankstumą, kantrybę ir gebėjimą prisitaikyti.
Po ilgesnio fizinio krūvio svarbi tapo ir refleksija. Dalyviai galėjo įsivardyti, kada pajuto nuovargį, kas padėjo tęsti veiklą ir kaip jų savijautą veikė aplinka. Žygis paskatino pažvelgti į fizines ribas kaip į informaciją apie save, kuri padeda geriau suprasti savo galimybes ir pasiruošti kitoms patirtims.
Kita Portugalijos mobilumo dalis nukėlė dalyvius į Sintrą, kur jų laukė kūrybinis „Scavenger hunt“. Tarptautinės komandos turėjo tyrinėti miesto centrą, atlikti fotografines ir vaizdo užduotis, pastebėti architektūros detales, kalbinti vietinius žmones ir kūrybiškai reaguoti į miesto aplinką. Užduotys paskatino ne tik aplankyti turistinius objektus, bet iš tikrųjų stebėti verdantį vietinį gyvenimą ir įsitraukti į jo kasdienybę.
Kai kurios užduotys reikalavo išeiti iš komforto zonos – kalbėti prieš kamerą, kreiptis į nepažįstamus žmones, improvizuoti ar atlikti neįprastus veiksmus viešoje erdvėje. Tai suteikė galimybę praktiškai lavinti socialinį pasitikėjimą, komunikaciją ir gebėjimą veikti nepažįstamoje aplinkoje. Kartu komandos turėjo pasiskirstyti užduotis pagal savo stiprybes ir palaikyti tuos, kuriems tam tikri iššūkiai buvo sudėtingesni.
Sintra tapo gyva kultūrinio mokymosi erdve. Dalyviai tyrinėjo miesto architektūrą, istoriją, vietos tradicijas ir kasdienį gyvenimą. Tokia veikla parodė, kad mokymasis lauke nebūtinai turi vykti miške ar kalnuose – mokymosi aplinka gali tapti ir istorinis miestas, jo gatvės bei žmonės.
Visų Portugalijos veiklų metu svarbią vietą užėmė refleksija. Po fizinių ir kūrybinių iššūkių dalyviai turėjo galimybę aptarti, ką patyrė, su kokiais sunkumais susidūrė ir kokius gebėjimus panaudojo. Buvo grįžtama prie pagrindinių projekto temų – fizinio aktyvumo, emocinės gerovės, santykio su gamta, asmeninių ribų ir sąmoningo technologijų naudojimo. Dar kartą apmąstyti savo patirtis, ką iš jų išsinešė, dalyviai galėjo tyrinėdami ir pačios Portugalijos sostinės Lisabonos gamtinį bei kultūrinį paveldą.
Portugalijos mobilumas leido praktiškai išbandyti skirtingus skaitmeninius įrankius, kurie gali padėti tyrinėti gamtą ir aplinką. „Surfline“ suteikė informaciją apie banglenčių sportui svarbias jūros ir oro sąlygas, „Actionbound“ buvo naudojamas orientavimuisi ir komandiniams iššūkiams Cascais, o „AllTrails“ padėjo planuoti ir naviguoti žygius. Tai dar kartą išryškino projekto požiūrį į technologijas: jos gali būti prasmingos tada, kai padeda žmogui išeiti į realų pasaulį, o ne nuo jo atsitraukti.
„Back to Nature“ Portugalijoje tapo paskutiniu projekto etapu, apjungusiu ankstesnių mobilumų patirtis. Suomijoje dalyviai mokėsi būti aktyvūs šaltyje, Lietuvoje analizavo savo santykį su ekranais ir ieškojo sveikesnių skaitmeninių įpročių, o Portugalijoje šios temos persikėlė į aktyvų veikimą gamtoje. „Back to Nature“ kelionė parodė, kad gamta neturi vieno veido. Ji gali būti šalta ir snieguota, miesto apsupta ar laukinė, rami arba pilna bangų. Tačiau visose šiose aplinkose ji suteikia galimybę sulėtinti gyvenimo tempą, pajudėti, išbandyti save ir geriau suprasti, ko reikia mūsų fizinei bei emocinei gerovei.
Projektas „Back to Nature“ buvo finansuojamas Europos Sąjungos Erasmus+ programos lėšomis.
Daugiau informacijos apie projektą ieškokite projekto Instagram paskyroje: @project.backtonature
